​​​"Jau keletą metų vis jaučiu nerimą ir netgi žinau to priežastį. Dėl to jau kurį laiką lankausi pas psichologę, bet rezultatai abejotini. Ar būtų verta pabandyti lankyti psichoterapiją?" ​klausimą pateikė Ugnė ​(vardas pakeistas) ​ ​Nerimas - svarbus savisaugos jausmas. Jis yra Gamtos ar Dievo mums duotas, kad įspėtų apie grėsmę mūsų išlikimui tiek fizine, tiek psichologine prasme. Todėl nerimaujame absoliučiai visi - nuo mažo iki didelio, nors tai vienas iš nemaloniausių mūsų potyrių. ​Rašote, kad jau keletą metų jaučiate nerimą, kas leidžia daryti prielaidą, kad nerimo jūsų gyvenime šiuo metu tiesiog kyla daugiau nei jums įprasta. Be to, nors konkrečiai neįvardinote, yra jums žinoma priežastis, kuri jūsų savisaugos sistemą įjautrino. ​Visgi, PRIEŽASTIS ne tiek svarbu. Svarbu ne KAS (priežastis), o KĄ jūs su ta patirtimi darote: kaip tai, kas jums nutiko ar vis dar vyksta, keičia jūsų požiūrį į save, į kitus, į pasaulį apskritai? Kaip ši patirtis įtakoja jūsų elgesį, kasdienybę? Koks tame nerimo vaidmuo? Apie ką nerimas jus įspėja, nuo ko saugo? Kiek reali ši grėsmė šiandien? Ką darote, kad šią grėsmę sumažintumėte? ​Tai, kad kreipėtės pagalbos į psichologę - džiugu. Kartais žvilgsnis iš šono, emocinis palaikymas iš tiesų reikalingi, ieškant sprendimų iškilusiems sunkumams. Tačiau teigiate, kad rezultatai - abejotini. Ir paabejoti jais epizodiškai tikrai verta ! Bet ne tam, kad pultumėte keisti specialistę, o tam, kad aptartumėte, kaip jums kartu sekasi. Kitaip sakant, paabejoti jums reikia garsiai psichologės kabinete ir išklausyti, kaip situaciją mato specialistė. ​Atminkit, jog atvirumas yra viena iš sąlygų, kad pagalba būtų efektyvi. Jei jus kamuoja abejonės, ar psichologė jums padeda, laikydama tai paslaptyje, kuriate tarpusavio barjerus, kurie tikėtina tikrai trukdys norimų rezultatų siekiui. Pasidalindama abejonėmis, jūs atversite naujas galimybes jūsų santykiuose ir tai gali veikti gydančiai. ​Beje, diskusijos metu reikia aiškiai įvardinti, kokio rezultato jūs tikitės ir kartu su specialiste patyrinėti, kas yra realu ir kokių sąnaudų tai reikalauja. Jei tikitės, kad nerimas turi išnykti visiškai - toks lūkestis neįgyvendinamas. Turite susitarti dėl tokių rezultatų, kokie yra pasiekiami. Be to, turite aptarti vizitų dažnumą, pagalbos trukmę. Jeigu lankotės "kurį laiką", bet nereguliariai, tai gali mažinti pagalbos efektyvumą. ​Užbaigdama pridursiu, rezultatas bendrąja prasme priklauso nuo terapinių tikslų aiškumo ir realistiškumo, kliento motyvacijos spręsti kylančius sunkumus, jo asmeninių savybių, specialisto žinių ir įgūdžių, tarpusavio susiderinimo, santykio ir dar kažko, ką sunku net įvardinti. Taigi, rezultatas priklauso ir nuo jūsų! Nepervertinkite psichologės galios pakeisti jūsų savijautą. Bendradarbiaukite. Keisti specialistą verta tik tuomet, jei jaučiate, kad nesusikalbat. Arba bendru sutarimu nusprendžiat, kad psichologinės pagalbos galimybės yra per daug ribotos jums padėti ir reikalinga psichoterapija.