Pažinkime depresiją

1. Kokie yra pirmieji požymiai, leidžiantys suprasti, kad žmogus serga depresija? Depresija gali prasidėti labai skirtingais požymiais ir ne visada yra lengvai atpažįstama. Visgi, kaip žinia, tai nuotaikos sutrikimas, todėl net ir ne specialistui pirmiausia asocijuojasi su prislėgtumu ir liūdesiu. Ir tai ne vienadienis liūdesys, o ilgą laiką (bent dvi savaites) besitęsianti bloga nuotaika. Kartais (dažniau vyrams) dominuoja ne liūdesys, o pyktis ir žmogus gali skųstis padidėjusiu dirglumu, greitu susierzinimu. Būna ir „besišypsanti depresija“, kur iš pažiūros gali nebūti akivaizdžių liūdesio ar prislėgtumo požymių, nors giliai viduje žmogus jaučia, kad kažkas yra negerai, pasikeitę. Be to, gana dažnai pasitaiko, kad depresiją lydi nerimas, sujaudinimas, kurie šiek tiek maskuoja liūdesį ir taip pat keičia ligos pasireiškimą. Kitas charakteringas depresijos simptomas – anhedonija. Tai būsena, kai nebepavyksta džiaugtis maloniais dalykais. Tai, kas anksčiau keldavo teigiamas emocijas, rodosi nebemiela ir nebeįdomu. Žmogus atžymi motyvacijos stoką, interesų praradimą. Kai kada sergančiajam netgi atrodo, jog jis visiškai prarado gebėjimą jausti ir išgyvena skausmingą tuštumą. Sergant depresija, neretai vyksta pokyčiai ir pažintinėje sferoje. Žmogus skundžiasi pablogėjusia darbine atmintimi, susikaupimo sunkumais, išsiblaškymu. Jam daug sunkiau pavyksta susitvarkyti su kasdienine veikla, mokytis naujų dalykų. Sunkesnės depresijos atveju sergantysis jaučiasi visiškai nedarbingas ir nenaudingas. Šalia minėtų simptomų gali pasireikšti ir įvairūs somatiniai negalavimai: galvos skausmai, spaudimo pojūtis krūtinės srityje, dusulys, gumulo jausmas gerklėje ir t.t. Neretai sutrinka miegas, apetitas. Žmogus jaučiasi pavargęs, be jėgų, energijos. Beje, būna, kad depresijos pasireiškime somatiniai simptomai dominuoja ir tikroji liga ilgą laiką neatpažįstama, nes žmogus pirmiausia pagalbos ieško pas šeimos ar vidaus gydytojus. Dar depresija pasireiškia ir neigiamu savęs vertinimu, pasikartojančia savigrauža ir kaltės jausmais. Žmogui atrodo, jog dauguma jo sprendimų beverčiai ar neteisingi, nesėkmės seka viena po kitos, o aplinkiniai, tikriausiai, jo nemėgsta. Žmogus niekaip negali pamiršti net ir menkiausių savo klaidelių ir nuolat analizuoja poelgius, pasakytus žodžius, taip save be galo išvargindamas. Ilgainiui sergantysis ima jausti stiprų nusivylimą savimi, beprasmybės jausmą ir pesimistiškai vertina ateitį. Gali kilti minčių apie mirtį, savižudybę. Sergant depresija, iš mano minėtų vieni simptomai gali pasireikšti labai aiškiai, kiti būti vos pastebimi. 2. Kas gali iššaukti šią ligą? Depresija dažniausiai išsivysto kaip reakcija į patiriamą ūmų ar chronišką stresą. Artimojo netektis, besitęsianti įtampa tarpusavio santykiuose, smurto patirtis, finansinė krizė ar ilgalaikis nepriteklius, perdėti reikalavimai ar neapibrėžta situacija darbe, darbo netektis, ženkliai pablogėjusi fizinė sveikata, pasikeitęs socialinis statusas ar gyvenamoji vieta – tai tik kelios priežastys, iš kurių kiekviena gali įtakoti depresijos išsivystymą. Be kita ko, reikėtų paminėti, kad be stresinių situacijų depresijos simptomų atsiradimą įtakoja ir paveldimumas. Kitaip tariant, rizika susirgti didesnė asmenims, kurie turi šia liga sirgusių ar sergančių giminaičių. Be to depresija gali prasidėti ir dėl hormonų pusiausvyros pokyčių, pvz.: pogimdyvinė depresija, klimakterinė depresija. 3. Ar ji išgydoma? Ar pats žmogus, be kitų pagalbos, gali savarankiškai tai padaryti? Depresija nėra nepagydoma liga, tačiau sveikimo procesas gali skirtis. Kaip seksis sveikti, priklauso nuo daugybės faktorių: kokie veiksniai įtakojo depresijos išsivystymą, kada buvo pradėtas gydymas, ligos sunkumo, sergančiojo asmenybės, aplinkos palaikymo ir kitų veiksnių. Lengviau sveikstama, kai liga diagnozuojama anksti, tinkamai parenkamas gydymas, jis tęsiamas suplanuotą laikotarpį ir yra nenutraukiamas per anksti. Be to, labai svarbus žmogaus noras pasveikti ir bendradarbiavimas su specialistais, artimųjų emocinė parama. Ar įmanoma nuo depresijos pasveikti savarankiškai, pasakyti vienareikšmiškai negaliu. Gali būti, jog tam tikrais atvejais taip, jei turime omeny lengvą depresiją ir pakankamai neblogus asmens resursus tvarkytis su neigiamais išgyvenimais. Kita vertus, daug dažniau, jausdamasis prastai, žmogus tiesiog kenčia arba depresiją „gydosi“ alkoholiu, kitomis narkotinėmis medžiagomis. Save svaiginant, tikimasi bent laikinai pabėgti nuo nemalonių išgyvenimų, įtampos. Visgi, daugumoje atvejų toks „gydymasis“ veda į dar didesnius sunkumus ir būklės pablogėjimą. Delsimas neieškant specialistų pagalbos dėl gėdos ir manymas, kad „turiu susitvarkyti pats“ taip pat yra ganėtinai pavojingas. Laiku negydoma depresija gali sunkėti ir pareikalauti net gyvybės. 4. Ar įmanoma depresiją išgydyti be vaistų pagalbos? Depresijos išsivystymą, kaip jau minėjau, gali sąlygoti įvairūs – biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Todėl ir gydymas dažniausiai taikomas kompleksinis. Aišku, lengva depresija ir kai kuriais atvejais vidutinio sunkumo depresija sėkmingai gali būti gydoma be medikamentų, t.y. psichologinėmis priemonėmis, meditacija, šviesos terapija. Bet geriausia, kai gydymo priemones parenka specialistų komanda, įvertindami žmogaus būseną ir sekdami paskirto gydymo efektyvumą. Tuo tarpu kitų vidutinio sunkumo ir sunkių depresijų gydymui neišvengiamai skiriami medikamentai. Vaistų pagalba reguliuojama ne tik nuotaika, tačiau ir energijos lygis, miego sutrikimai, bendra psichomotorinė būsena. Medikamentų dėka įveikiamas sąstingis, galintis trukdyti imtis kitų pagalbos priemonių. Keletą sakinių dar norėčiau pridurti apie psichologinę, psichoterapinę pagalbą. Jos vaidmuo depresijos gydyme taip pat yra labai reikšmingas. Tai nėra įprastas pasikalbėjimas. Konsultacijos ar sesijos metu psichologas skatina klientą tyrinėti savo išgyvenimus, jausmus, mintis ir elgesį, siekiant geresnio savęs ir savo gyvenimo supratimo. Analizuojami pasirinkimai, turintys įtakos depresinės simptomatikos atsiradimui, aštrėjimui, bei alternatyvios galimybės, kurių dėka gyvenime atsiranda daugiau laimės ir prasmės. 5. Kaip sergant šia liga padėti sau pačiam? Kaip bet kokia kita liga sergančiojo indėlis į asmeninio sveikimo procesą yra be galo svarbus. Net ir vartojant vaistus, lankant psichoterapiją, žmogus dar turi daugybe kitų papildomų priemonių pagerinti savo savijautą. Visų pirma tai padaryti žmogus gali būdamas fiziškai aktyvesnis: eidamas kasdien pasivaikščioti, mankštindamasis ar pasirinkdamas be kurią jam priimtiną sporto rūšį ar bent jau masažą. Moksliškai įrodyta, kad aktyvus judėjimas teigiamai koreliuoja su serotonino ir dopamino gamyba, todėl reikalingas, norint pagreitinti depresijos įveiką. Antra – kasdien suplanuodamas ir įgyvendindamas kad ir nesudėtingą malonią veiklą. Jei atrodo, kad šiuo metu niekas neteikia džiaugsmo, prisiminkite, kuo džiaugdavotės anksčiau ir pamėginkite pakartoti. Trečia - sveikiau maitindamasis: praturtindamas savo racioną Omega-3 rūgštimis, vartodamas žuvies taukus, žmogus gali reikšmingai prisidėti prie sveikimo proceso. Ketvirta – daugiau būdamas lauke, gryname ore, mėgaudamasis saulės voniomis. Kaip žinia, mūsų savijauta susijusi su saulės šviesa ir jos trūkumas taip pat gali didinti mieguistumą, energijos trūkumą ir lemti nuotaikos sutrikimus. Be to, ne ką mažiau svarbu skatinti save būti socialiai akyvesniu: nevengti bendravimo su artimaisiais, draugais, pagal galimybes dalyvauti socialinėje veikloje, renginiuose. 6. Kaip elgtis, jei artimoje aplinkoje yra žmogus, kuris galimai susiduria su depresija? Kaip jam padėti? Bendrauti su depresija sergančiu žmogumi, ypač kai tokia jo būsena tęsiasi ilgesnį laiką, gali būti labai nelengva. Neretai pasitaiko, kad artimieji patys nesusitvarko su savo neigiamomis emocijomis ir ima „auklėti“ sergantįjį ar jo vengti. Būna, kad liūdesys, verksmo priepuoliai ar irzlumas pavadinami „sunkiu charakteriu“ ir pasipila kaltinimai bei reikalavimai „susiimti“. Toks artimųjų elgesys, nors suprantamas, gali ženkliai pabloginti sergančiojo būseną. Žmogus gali jaustis atstumtas, nereikalingas, našta savo namiškiams. Todėl, galvojant apie pagalbą jam, artimiesiems svarbu neužmiršti rūpintis ir savo gerove: prireikus, kreiptis pagalbos į specialistus, ieškoti palaikymo savitarpio pagalbos grupėse. Pasirūpinę savimi, lengviau pasirūpiname ir savo artimuoju. Norėdami padėti mylimam depresija sergančiam žmogui, nevenkite su juo kalbėtis apie jo savijautą, apmąstymus, elgesį. Stenkitės išklausyti nevertindami, neneigdami, neskubėkite patarti, gelbėti. Parodykite supratimą, rūpestį, tačiau nebūkite ir labai įkyrūs. Atminkite, jog depresija sergantis žmogus ne tik prastai jaučiasi, tačiau jo galvoje neretai sukasi ir tamsios mintys. Jomis pasidalinti gali būti nelengva ir netgi baisu. Būkite kantrūs, aiškiai parodykite, kad esate pasiruošę išgirsti ir kalbėtis apie viską. Padrąsinkite kreiptis profesionalios pagalbos.

 +37068486984
rasykpsichologui@gmail.com  
© PigiosSvetaines.lt