Papildomas vaikų ugdymas: kaip neužmušti noro

Visiems tėvams jų vaikai – nuostabiausi, gabiausi, talentingiausi. Tačiau, ar suaugusiems iš tiesų pavyksta pastebėti ir atskleisti išskirtinius jų vaikų gabumus? Ar nepadarome meškos paslaugos, vedžiodami vaiką į daugybę būrelių? Ar per didelis tėvų uolumas lavinant vaiką, apskritai neužgesins vaiko noro mokytis, siekti meno ar sporto aukštumų? ​Apie darželinukų ir pradinukų laisvalaikio ir ugdymo būrelių naudą, didelių krūvių pavojus, dažniausias tėvų klaidas kalbamės su medicinos psichologe Lina Kazlauskiene.

​Lankyti užsiėmimus skatinčiau, nes maži vaikai yra smalsūs, jiems daug kas įdomu, tad papildoma lavinamoji veikla, bendravimas su bendraamžiais, be abejo, yra naudingas. 

​Įvairūs būreliai naudingi dėl daugelio priežasčių. Pavyzdžiui, sporto būreliai palaiko ir skatina vaiko fizinę brandą: koreguoja laikyseną, ugdo kūno koordinaciją, stiprina raumenis ir t.t. Kartais sporto būrelių (pvz., baseino) lankymas gali turėti teigiamos įtakos vaiko imuninei sistemai: stiprina vaiko atsparumą peršalimo ar kitoms ligoms. Kiti, pvz., dailės, keramikos, teatro, šaškių, jaunųjų matematikų ir t.t. būreliai lavina ir ugdo gebėjimus, įgūdžius, reikalingus mokyklinei veiklai: lavina suvokimą, mąstymą, dėmesingumą, atmintį, smulkiąją motoriką, kalbos sugebėjimus ir pan. Be to, visi būreliai lavina vaiko socialinius įgūdžius, nes moko drausmės, paklusti grupės taisyklėms, suaugusio žmogaus reikalavimams, bendradarbiauti su bendraamžiais ir pan. Tokia papildoma veikla dažnai turi teigiamos įtakos vaiko psichologinei savijautai, nes stiprina pasitikėjimą savimi, veikia nuotaiką, leidžia save išbandyti įvairiose srityse ir pan. Ir, be abejo, gali veikti vaiko dvasinį pasaulį: prisidėti prie vaiko vertybių formavimo.

​Tačiau per drąsu būtų teigti, kad būrelius lankantys vaikai užaugs protingesni, didesnio intelekto ar bus laimingesni. Tiek vaiko pasiekimus gyvenime, tiek laimę veikia daug daugiau veiksnių nei būrelio lankymas arba ne. Manau, kad ir protingi, ir laimingi gali būti net tie, kurie niekuomet jokio būrelio nelankė.

5–7 metų amžiuje retai paaiškėja vaiko gabumai kokioje nors vienoje srityje. Toks polinkis dažniausiai išsirutulioja vėliau, jeigu apskritai išsirutulioja. Tačiau 5–7 metų vaikai į būrelius neturėtų būti vedami vien dėl to, kad tėveliams atrodo, jog taip geriau. Labai svarbu, ar pats vaikas nori lankyti užsiėmimus, kaip jis jaučiasi būrelyje, ar nepervargsta. Nereikėtų užmiršti, kad tokio amžiaus vaikai būrelius dažniausiai pasirenka spontaniškai, sekdami bendraamžių pavyzdžiu, patikus pavadinimui ar būrelio vadovui. Nieko keisto, kad kai kuriems vaikams pasirinktas būrelis greitai atsibosta. Tai normalu tokio amžiaus vaikams ir susiję su 5–7 m. vaiko raidos ypatumais – vaikas dar nemoka ir negali mokėti nuspręsti, kas jam geriausiai tiktų ar kam jis gabus. Nereikėtų bijoti leisti vaikui save išbandyti, net jei manote, kad būrelis, į kurį taip užsidegusi veržiasi jūsų atžala, visai netiks. Bet kokia patirtis leidžia vaikui aiškiau suvokti savo ribas. Kita vertus, renkantis būrelį, galima kartu su vaiku pirmiausia pavaikščioti po įvairius būrelius, kad vaikas susidarytų įspūdį apie tai, ką jis renkasi. Galima įvairiais kitais būdais ieškoti vaikui suprantamos informacijos apie būrelius ir ją su vaiku aptarti.

Koks yra optimalus būrelių skaičius, pasakyti sunku. Tai priklauso ir nuo vaiko, ir nuo būrelio. Gali visiškai užtekti ir net būti per daug ir vieno būrelio, ypač jei tai būrelis, kuriame griežta disciplina, tvarka, kur siekiama rezultato, kur griežti treneriai ar mokytojai ir iš vaiko nemažai reikalaujama. Kiti būreliai, atsižvelgiant į vaiko psichosocialinę brandą, būna labiau pritaikyti vaiko poreikiams: veikla organizuojama žaidimų forma. Tokių būrelių vaikas gali lankyti gal net du, o gal ir tris. Svarbu, kad vaikas turėtų laisvų nuo būrelių dienų ir laisvų valandų tarp būrelių kasdien, kurias galėtų išnaudoti poilsiui ar kitai mėgstamai savo veiklai. Lakstymas iš būrelio į būrelį be atokvėpio vargu ar gali būti naudingas.

Kad vaikas pavargo, jis gali pasakyti tiesiogiai arba galime pastebėti kitus nuovargio ženklus, kurių vaikas pats su intensyvia dienotvarke nesieja: 

​

​

​Manau, kad kiekvienas atvejis individualus. Tačiau, mano nuomone, vaikas visapusišką lavinimą, ugdymą gali gauti ir šeimoje, visiškai nelankydamas jokio būrelio. Kita vertus, jau minėta, kuo būreliai yra naudingi.

​   

​Kokias klaidas dažniausiai daro tėveliai, stengdamiesi dėl savo vaiko? 

  

Pagrindinė tėvelių klaida, kad neretai būrelį savo vaikui jie parenka pagal save, savo interesus, pomėgius, galbūt per vaiką siekdami įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones. Reiktų vengti parinkti vaikui būrelį neatsižvelgiant į vaiko norus. Vadovavimasis suaugusiųjų logika ne visada teisingiausias. Jei manote, kad sūnus turi būti stiprus ir leidžiate berniuką tik į „vyriško“ sporto būrelius, nors jis jautrios sielos ir linkęs į estetiką vaikas, svajojantis apie baleto pamokas, vargu ar tuo jam padėsite. Savo lūkesčius vaiko atžvilgiu reikia gerai pasverti prieš apsisprendžiant, kur jį leisti. Nenusiminkite, jei vaikas visai nenori į jokį būrelį, tai nebūtinai yra blogai.  

​

​Pastaruoju metu pastebima tėvų konkurencija – kurio vaikas lanko daugiau būrelių ar daugiau „lavinamas“. Tai tikrai nekelia džiaugsmo, o apskritai rodo tam tikrą santykį į vaiką kaip į pasididžiavimo objektą, kaip į daiktą. 

​Jeigu vaikas nenori, ar reikia versti lankyti kokį nors būrelį? Ar tokia prievarta pasiteisina?

​Prievarta meilės veiklai neįžiebsi. 5–7 m. amžiaus vaikai retai kada gali būti iki galo nuoseklūs. Tokiam amžiui būdinga, kad jie nori išbandyti daug įvairių veiklų. Vaikas išgirsta, kad jo kaimynas lanko dailųjį čiuožimą ir to užsigeidžia, išgirsta apie šokius, – nori šokti. Ir jeigu tėvai tokiam vaikui kelia reikalavimą, kad jeigu pradėsi, tai turėsi lankyti iki galo, o vaikas pajunta, kad jam neįdomu, kad tai ne jo sritis, kad tie užsiėmimai per daug vargina, tada vaikas labai kenčia juos lankydamas. Tad manau, kad tokiame amžiuje vaiko versti nereikia, nebent akivaizdžiai matosi jo gabumai toje srityje. Tačiau ir tokiu atveju vaiko nenorą lankyti būrelio reikia aptarti.

​Taigi, jeigu vaikas nebenori lankyti būrelio, svarbu išsiaiškinti, kokia priežastis jį verčia taip manyti. Galbūt, pašalinus tą priežastį, vaikas ir vėl su malonumu eis į būrelį. O tos priežastys gali būti įvairios: kažkas pasityčiojo, kažkas nepasisekė, pervargo ir pan. O galbūt pasirinko tikrai visai ne tai, kas jam patinka ar tinka. Kaip jau minėjau, bandyti išlaikyti tokio amžiaus vaiką būrelyje patartina tik tuomet, jei akivaizdžiai pastebite jo talentą pasirinktoje srityje. Kita kalba apie vyresnius vaikus: iš 9–10 m. vaiko jau galima ir reikėtų reikalauti nuoseklumo. Nors aptarti priežastis, kodėl vaikas nebenori lankyti būrelio, irgi vertėtų. 

​Beje, jeigu pasirenkamas būrelis ir tėvai pasirašo sutartį, įpareigojančią, kad vaikas užsiėmimus lankys visus metus, tai irgi reikia aptarti su vaiku: ką darysite, jeigu vaikui nepatiks, vaikas irgi gali būti atsakingas už tą parašą sutartyje.

 

​Vaiko krūviai, veikla per atostogas: ar ir nuo užklasinės veiklos reikia ilsėtis?

  

Būrelis neturėtų būti karo prievole. Atostogos irgi yra svarbu. Per jas pailsime ir įgauname naujų jėgų. Reikia pailsėti ir nuo būrelių. Beje, kartais net tuomet, kai darželyje ar mokykloje atostogos dar neprasidėjo. Praleistas vienas kitas užsiėmimas ir mokslo metų metu, jei to reikalauja aplinkybės, neturėtų sukelti problemų. Juk kartais daug prasmingiau kartu su šeima nueiti į spektaklį ar filmą, aplankyti miesto centre papuoštą Kalėdinę eglutę ar kieme pastatyti sniego senį nei išlikti nuosekliems laikantis būrelių lankymo grafiko. 

​Kalbėjosi Natalija Voronaja