(klausimą pateikė Lijana) Dažnai žmonės klaidingai mano, jog kažkur pasaulyje gyvena Kita jų sielos puselė, su kuria susijungus, garantuota meilė ir palaima. Telieka ją surasti! Toks įsivaizdavimas yra kurstomas ne tik legendomis ir mitais, tačiau puikiai atliepia žmogaus giluminius troškimus patirti begalinę ir besąlygišką meilę. Visgi, tai vaikiška svajonė. Neįmanoma iš anksto numatyti, su kuo tikrai būsite laimingi. Pasaulyje gyvena daugybė vyrų ir moterų, kurie potencialiai galėtų puikiausiai tikti vienas kitam į partnerius. Tad kodėl gi mes svajojame apie egzistuojantį Tą vienintelį ar vienintelę? Nes taip galvoti yra patogu. Ši iliuzija padeda išvengti asmeninės atsakomybės mokytis mylėti. Mano giliu įsitikinimu, jeigu du žmonės pajuto nevienadienę simpatiją vienas kitam ir yra pakankamai suaugę, jie tikrai turi šansų. Todėl klausimą „Kaip rasti Tą vienintelį“, aš siūlau pakeisti į klausimą „Kaip tapti vienas kitam Tuo vieninteliu ar vienintele“. Ir tai nelengvas kelias. Ne kiekvienam pavyksta, o ir ne kiekvienam norisi juo keliauti. Mokydamiesi mylėti, pirmiausiai turime atsisakyti iliuzijos, jog kitas žmogus patenkins visus mūsų lūkesčius ir troškimus. Turime susitaikyti, jog ne visada matysime jį geros nuotaikos ar besišypsantį, ne visada mums pavyks susikalbėti ir užteks jėgų ir noro vienas kitą suprasti. Taip pat turime atsisakyti noro keisti kitą, mokyti ir padaryti patogesniu sau. Turime būti kantrūs, pagarbūs, išmokti atsiprašyti ir atleisti. Mylėti ne tik Kitą, bet ir Save.