Kaip išsirinkti psichologą ar psichoterapeutą? Šį klausimą, o kartu ir temą šiam straipsniui „pamėtėjo“ Facebook „Ieškau psichologo / psichoterapeuto“ grupėje jau nebe pirmą kartą pasirodžiusi atitinkama užklausa. Šis klausimas iš tiesų nelengvas!

​Pirmiausia nusprendžiau pasidomėti, iš ko klientui tenka rinktis?

​Peržiūrėjusi kelias apžvalgas apie įvairių profesijų paklausą Lietuvos darbo rinkoje, radau tvirtinimų, jog psichologo profesija yra viena iš populiarių pasirinkimų ir jai prognozuojama nemaža paklausa ir ateityje (šalia IT, kibernetinio saugumo, aukštųjų technologijų specialistų, duomenų analitikų ir kt.). Šiandien Lietuvoje psichologus ruošia VU, VDU ir LSMU. Tai reiškia, jog kasmet yra paruošiamos kelios dešimtys naujų specialistų (tiesa, jie ne visi vėliau dirba pagal specialybę). Lietuvos Psichologų Sąjungoje šiuo metu, jei teisingai suskaičiavau, yra 958 nariai (LPS narystė nėra privaloma, todėl ten tikrai nėra registruoti visi dirbantys psichologai).

Itin populiarėja ir podiplominės psichoterapijos studijos – surenkamos pilnos studentų grupės ir netgi organizuojamos papildomos. Taigi, ir psichoterapeutų gretos didėja. Man šį straipsnį rašant, Lietuvos Psichoterapijos Asociacijos Psichoterapeutų sąvade figūravo 387 specialistų pavardės (į šį sąrašą specialistai nėra įtraukiami automatiškai, o tik išreiškę tokį pageidavimą, ir jei jų išsilavinimas atitinka LPtA nustatytus profesinius kriterijus), o Lietuvos Kognityvinės ir Elgesio Terapijos Asociacijos svetainėje buvo nurodytas 131 KET specialistas.

Jeigu dar paimtume įvairius koučerius, asmeninio augimo trenerius, gyvenimo guru, gyduolius, mediatorius, fasilitatorius, santykių konsultantus, dvasinius mentorius ir kitus savo paslaugas tiems patiems pagalbos ieškantiems žmonėms siūlančius pagalbininkus, tai iš viso susisukti galva gali.

​Kaip nepasimesti tokioje gausoje (kalbu apie konkretaus žmogaus mėginimą išsirinkti specialistą, o ne psichologinės / psichoterapinės pagalbos prieinamumą bendrai visuomenėje)?

Nepasimesti sunku.

Na, gerai. Šiek tiek susiaurinkime pasirinkimo ribas. Tarkime, jog jūs neieškote specialisto nei LPS psichologų nei LPtA ar LKETA psichoterapeutų sąrašuose, o tiesiog pateikiate užklausą toje, jau mano minėtoje Facebook „Ieškau psichologo / psichoterapeuto“ ar kitoje panašioje grupėje. Tikėtina, jog į jūsų prašymą atsilieps nuo 10-ies iki 30-ies specialistų. Arba galbūt jūs savo paieškas apribosite konkrečia specialistų platforma. Bet ir apsiribojus išsirinkimo klausimas tebeliks aktualus.

Pirmiausia, žodis „išsirinkti“ nurodo į aktyvų procesą. Tai reiškia, jog įdėti pastangų ir skirti laiko bei resursų vis tiek teks. Pirmiausia, paieškokite ir peržiūrėkite informaciją apie įvairius specialistus. Įsižiūrėkite į nuotraukas, paskaitykite prisistatymus, bent kelis specialistų straipsnius. Paklauskite savęs, kaip kiekvieno peržiūrimo specialisto „energija“ jus veikia: labiau traukia ar atstumia.

Rinkitės tokį specialistą, kurio pasiruošimą dirbti su psichologinių sunkumų turinčiais asmenimis patvirtina aukštųjų mokyklų ar podiplominių studijų dokumentai. Psichologas turi būti baigęs ne tik bakalauro, bet ir psichologijos magistrantūros studijas (iš viso šeši metai), o psichoterapeuto kvalifikacija įgyjama papildomai studijuojant psichoterapiją (studijos trunka apie 3 – 5 metus). Jokie trumpalaikiai kursai nesuteikia teisės savęs vadinti psichologu ar psichoterapeutu. Mano anksčiau minėti koučeriai, asmeninio augimo treneriai, gyvenimo guru, gyduoliai, mediatoriai, konsultantai, fasilitatoriai, mentoriai taip pat nėra psichologais ar psichoterapeutais.

Pasirinkimų ratą galima susiaurinti, jei ieškosite specialisto, nurodančio, jog jis specializuojasi konkrečioje, jums aktualioje temoje. Pvz.: priklausomybių, valgymo sutrikimų, psichotraumų ar LGBTQ+ temose ir pan. Tačiau jei ieškote pagalbos dėl nerimo, pažemintos nutaikos, santykių sunkumų, nepasitikėjimo savimi – greičiausiai didžioji dalis specialistų tikrai turės patirties, kaip su šiais klausimais dirbti (tai dažnos temos).

Kai kada žmonės ieškodami specialisto savo užklausose pageidauja kokrečios terapinės mokyklos atstovo. Lietuvoje nuo seno ruošiami psichoanalitinės, egzistencinės, geštalto ir kognityvinės-elgesio terapijos specialistai, bet po truputį atsiranda ir naujų krypčių. Kai žmogus pageidauja konkrečios terapinės mokyklos specialisto, visada smalsu, kas lemia jo tokį pasirinkimą. Daugiausiai nuostabos palieka, kai žmogus net nebūna pasidomėjęs, kuo šios terapinės kryptys skiriasi, o vadovaujasi kažkieno (pvz.: gydytojo psichiatro) pasakymu „jums geriausiai tiktų....“ – įdomu, o iš kur žino? Psichoterapinė kryptis ar metodai – dar ne viskas. Net ir tos pačios terapinės mokyklos atstovai dirba nevienodai – juk terapeuto asmenybė irgi daug ką lemia.

Kas toliau? Paskambinkite ir susitarkite dėl konsultacijos. Ir, aišku, nueikite į ją! O ką daryti, jei net ir susiaurinus pasirenkamų specialistų ratą, jų ne vienas? Su kuriuo pirmiau tartis? Pas kurį eiti? Na, jei jau tikrai tikrai nepavyksta apsispręsti net ir dar kartą peržiūrėjus prieinamą informaciją apie specialistus, leiskite, kaip aš juokauju, už jus nuspręsti likimui. Tiesiog traukite burtus. Skamba kiek komiškai, bet neretai - veikia! Beje, nueiti gali tekti ne pas vieną, kol atrasite tą, su kuriuo norėsite savo sunkumus tyrinėti ir spręsti. O galbūt pavyks jau pirmuoju bandymu - gana dažnai taip ir būna.

Po konsultacijos apsvarstykite, kaip jautėtės susitikimo metu, ar atrodo, jog specialistas aktyviai domėjosi jumis ir stengėsi suprasti, dėl kokių sunkumų jūs pas jį atvykote, ar pagavo esmę, ar apskritai jo pozicija, būdas su jumis būti padėjo jums pakankamai atsiverti. Tai nereiškia, jog turėjote jaustis visiškai saugiai ir atsipalaidavęs, tačiau po konsultacijos didžiąja dalimi turėjote išeiti su padidėjusia viltimi, jog jūsų sunkumus pavyks sušvelninti ar įveikti. Pridursiu, jog būtų gerai, jei pas pasirinktą specialistą nueitumėte ne vieną kartą, o kelis, prieš apsipręsdami, ar specialistas jums tinka – tikėtina, jog susidarysite pilnesnį vaizdą, ko galite tikėtis.

Dalinkitės su specelistu, jei pajutote, kad kažkas jūsų netenkina. Ne eidamas pro duris ir ne paskutinę konsultacijos minutę, bet dar esant laikui visa tai aptarti – turėsite galimybę išgirsti, ką apie visa tai mano specialistas, kartu pasvarstyti, ar judviem pakeliui.

Tikėdamiesi sumažinti riziką ar sutaupyti resursus, kartais žmonės prašo specialistų rekomendacijų – „tų, kurie tikrai padėjo“. Ar verta kliautis rekomendacijomis? Ir taip, ir ne. Svarbu neužmiršti, jog konsultacijų / psichoterapijos rezultatas nemaža dalimi priklauso ir nuo kliento, o tiksliau nuo to, kokį santykį tarpusavyje pavyksta sukurti. Mums psichologams / psichoterapeutams tikrai su kiekvienu klientu dirbasi nevienodai. Ir kad ir koks „geras“, patyręs psichologas ar psichoterapeutas būtų, būna atvejų, kai padėti negali. Todėl klausiant rekomendacijų, galite ir nusivilti specialistu. Greičiausiai lygiai tiek pat, kiek ir neklausiant, o susiradus specialistą savo nuožiūra.

Klausimas geras. Čia šiek tiek ir skonio reikalas. Man asmeniškai svarbu, jog specialistas būtų smalsus, nuoširdus, atviras, gerbiantis kliento požiūrį, savitumą, nuoseklus, mokantis reguliuoti savo emocijas, emociškai stabilus. Aišku, visa tai atsiveria  santykių procese.

Jei specialistas nesilaiko konfidencialumo, pasakoja apie savo klientus, minėdamas jų pavardes ar kitą asmeninę informaciją, leidžiančią identifikuoti žmogų.

Jei specialistas susitikimų metu daug pasakoja ir apie save, savo asmeninį gyvenimą.

Jei specialistas konsultacijų metu atrodo išsiblaškęs, vėluoja į susitikimus.

Jei specialistas jus tikina, kad jis tikrai jums galės padėti (100 proc.).

Jei teigia neginčytiną savo pranašumą prieš kitus specialistus.

Jei reaguodamas į jus, įžeidžiančiai atsiliepia apie jūsų išvaizdą, įsitikinimus, elgesį.

Siūlo išbandyti visiškai naują jo atrastą gydymo metodą.

Ir t.t.