Jiems dar ne laikas mirti

Pirmą kartą su savižudybe susidūriau būdama studentė. Tąkart nusižudė jaunas vaikinas, gyvenęs tame pačiame bendrabutyje, kuriame gyvenau ir aš. Bendravome retai, tik atsitiktinai susitikę. Tai buvo lėtoko būdo, šiek tiek keistokas, bet labai nuoširdus ir draugiškas jaunuolis. Dažniausiai jį matydavau vieną, skubantį į paskaitas ar kitais reikalais. Žinia, kad jo nebėra, be galo sukrėtė. Buvo sunku patikėti, kad įvyko tai, kas įvyko. Galvoje kilo šimtai klausimų: Kodėl? Kokios aplinkybės jį pastūmėjo šitaip pasielgti? Negi nebuvo kitos išeities? Ar kas nors žinojo apie jo ketinimus? Paraleliai pati bandžiau perkratyti savo prisiminimus, mėgindama atgaminti nors vieną ženklą, galėjusį įspėti apie iškilusią grėsmę. Nors buvome nedaug pažįstami, ši netektis paliko gilų pėdsaką. Liko kaltė – dėl jo ir visų kitų, kurie patys pasitraukia iš gyvenimo. Ir ši kaltė ne tik mano, bet ir kiekvieno iš mūsų. Jos neįmanoma išvengti. Ją galima tik sumažinti rūpesčiu tais, kurie tebesame gyvi. 
  
Nusižudžiusiųjų skaičius Lietuvoje nedovanotinai didelis, o bandžiusiųjų žudytis dar bent dvidešimt kartų daugiau. Kad situacija pasikeistų, jau kelinti metai valstybiniu mastu yra vykdoma savižudybių prevencijos programa. Į jos įgyvendinimą siekiama įtraukti ne tik sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo sistemų darbuotojus, nevyriausybines organizacijas, bet ir bendruomenę. Labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių mokėtų atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai reaguotų. Tuo tikslu vykdomi mokymai specialistams ir visuomenei.
​Kiekvienam svarbu žinoti, jog pasirinkęs savižudybę, žmogus iš tikrųjų siekia tik nutraukti psichologinį skausmą, kuris jam atrodo nebepakeliamas. Tuo metu jo patiriama vidinė įtampa būna tokia didelė, jog kitų sprendimų jis jau nebemato arba jais nebetiki. Kita vertus, mintys, jog nebesinori gyventi, visko per daug, kyla dažniausiai daug anksčiau nei žmogus galutinai apsisprendžia nutraukti savo gyvenimą. Svarstymų etape kenčiantysis vis dar ieško nors menkiausios priežasties, dėl kurios būtų verta gyventi. Šį reiškinį tiriantys mokslininkai teigia, jog apie 75-80 proc. galvojančių apie savižudybę apie tokius savo ketinimus tiesiogiai ir netiesiogiai praneša artimiesiems ar draugams. Tikriausiai tikisi, kad kažkas padės rasti nors menkutę viltį gyventi, kurios jie jaučiasi nebetenką. Mokėdami atpažinti šiuos pranešimus ir tinkamai reaguodami, galime išgelbėti žmogaus gyvybę. Norėtųsi, jog kiekvienas būtume atidesni savo artimui, draugams, pažįstamiems ir rastume drąsos likti neabejingais krizinėse situacijose. 

Žmogus apie savižudybę gali svarstyti, jei jis

  • Tiesiogiai kalba apie ketinimą nusižudyti (net jeigu tokios kalbos tęsiasi jau seniai, ir jums atrodo panašios į manipuliacijas, jų rimtumu neabejokite – ir tokiais būdais žmonės praneša, jog jiems reikalinga pagalba); 
  • ​Atrodo prislėgtas, susikrimtęs, nervingas; 
  • ​Užsimena, kad jam per sunku, nebesinori, beprasmiška gyventi, kad jaučiasi našta, niekam nereikalingas; 
  • ​Ima domėtis mirtimi, savižudybės būdais; 
  • ​Mažai bendrauja, atsisako susitikti, neatsiliepia į skambučius; 
  • ​Nebesidomi pamėgtomis veiklomis, tampa apatiškas; 
  • ​Nustoja rūpintis savimi taip, kaip tą darydavo anksčiau, atrodo apsileidęs; 
  • ​Mažai valgo, skundžiasi prastu miegu, pablogėjusia fizine savijauta; 
  • ​Daugiau rūko, ima dažniau vartoti alkoholį, narkotines medžiagas; 
  • ​Išdalina savo daiktus, netikėtai stengiasi sutvarkyti visus finansinius ar palikimo reikalus; 
  • ​Nebepaiso savisaugos, elgiasi rizikingai (pvz.: neapsidairęs kerta gatvę, vairuoja akivaizdžiai nepasirinkdamas saugaus greičio); 
  • ​Elgiasi neįprastai sau; 
  • ​Vengia kalbėti apie ateitį.

Didesnė rizika, jog žmogus gali ryžtis savižudybei, kai jis jaučiasi vienišas, nesuprastas, jau yra bandęs nusižudyti ar žaloja save, vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyvias medžiagas, patyrė prievartą, serga psichine ar sunkia fizine liga, neseniai pasikeitė jo socialinis ar ekonominis statusas, patyrė netektį, artimojo savižudybę ar daug kitų stresinių situacijų.  

Jei įtariate, kad šalia esantis žmogus galvoja apie savižudybę:

  • Skirkite laiko pokalbiui su juo. 
  • ​Atvirai paklauskite "Ar tu galvoji apie savižudybę?"
  • ​Pasiteiraukite "Ar turi konkretų planą?", "Kaip, kada tai ketini padaryti?", „Ar šiuo metu esi kažką pavartojęs?“ - kad įvertintumėte savižudybės riziką ir susiorientuotumėte, galbūt žmogui reikalinga profesionali pagalba nedelsiant. 
  • Padrąsinkite kenčiantįjį kalbėti apie savo išgyvenimus, jausmus. 
  • ​Parodykite, kad jums rūpi jo gerovė. Kalbėdami nenuvertinkite ir neneikite žmogaus problemų. Nesistenkite nuraminti ir įtikinti, kad viskas bus gerai. Nemoralizuokite ir nemėginkite sugėdinti dėl minčių apie savižudybę. Tiesiog atidžiai klausykite ir palaikykite emociškai. Pamėginkite kartu rasti bent vieną priežastį gyventi. 
  • ​Jei yra galimybė, iš aplinkos pašalinkite savižudybės priemones (pvz.: tabletes, ginklus). 
  • ​Apie iškilusią savižudybės grėsmę informuokite žmogaus artimuosius, prieš tai kartu aptarę, į ką konkrečiai galėtumėte kreiptis, kas galėtų toliau juo pasirūpinti. 
  • ​Padrąsinkite kreiptis pagalbos į psichinės sveikatos priežiūros specialistus. Jeigu reikia, padėkite užsiregistruoti. 
  • ​Nepalikite žmogaus vieno, jei nors kiek abejojate, kad tai gali būti nesaugu.
​Didele savižudybės rizika vadinama situacija, kai žmogus ne tik kalba apie savižudybę, tačiau ir yra numatęs aiškų planą, laiką bei turi reikalingas priemones tai padaryti. Arba atrodo apsvaigęs, mieguistas ir jūs įtariate, jog savo norą nusižudyti jis jau gali būti pradėjęs įgyvendinti. Tokiu atveju žmogaus negalima palikti vieno ir reikėtų kuo skubiau skambinti 112.  

Nemokama psichologinė pagalba telefonu ir internetu visoje Lietuvoje:

„Vaikų linija“ www.vaikulinija.lt Tel.nr. 116 111 Darbo laikas: I-VII 11:00 – 23:00 „Jaunimo linija“ www.jaunimolinija.lt Tel.nr. 8 800 28888 Darbo laikas: I-VII visą parą „Pagalbos moterims linija“ pagalba@moteriai.lt Tel.nr. 8 800 66366 Darbo laikas: I-VII visą parą „Vilties linija“ vilties.linija@gmail.com Tel.nr. 116 123 Darbo laikas: I-VII visą parą „Sidabrinė linija“ Tel.nr. 8 800 80020 Darbo laikas: I-V 8:00-17:00 „Linija Doverija“ Pagalba teikiama paaugliams ir jaunimui rusų kalba Tel.nr. 8 800 77277 Darbo laikas: II-VI 16:00-20:00

 +37068486984
rasykpsichologui@gmail.com  
Lankytojų skaitliukas