Depresija paauglystėje

Paauglystės tarpsnis - vienas sudėtingiausių raidos etapų žmogaus gyvenime. Tai laikas, kai vaikas pamažu tampa suaugusiu: keičiasi ne tik fizinės jo charakteristikos, tačiau intensyviai vystosi smegenys, keičiasi psichologija. Prasidėjusį brendimą neretai išduoda atsiradęs stipresnis nerimas, protesto reakcijos ar tam tikras emocinis nestabilumas. Pasitaiko, kad jauno žmogaus jausmai ima šokinėti nuo vieno kraštutinumo iki kito: artumo siekį keičia atsiribojimas, priešiškos reakcijos, susidomėjimas konkuruoja su baimėm, neapgalvota drąsa - su nusivylimu ir nepasitikėjimu savimi. Kartais pakanka net smulkmenos, kad jausmai pasikeistų. Be to, augančiam žmogui vis labiau rūpi jo kaip individo paskirtis, norisi susigaudyti, kas jis yra, kokiu gali tapti, kur jo galimybių ribos. Paauglys ima bandyti save įvairiose rolėse, elgesio modeliuose ir gali išgyventi tiek pasididžiavimo savimi jausmą, tiek nusivylimą bei neapykantą sau. Nelaiminga meilė ar bendraamžių nepritarimas, patyčios taip pat ne tokia jau reta patirtis paauglystėje - neigiamai veikia pasitikėjimą, nuotaiką, o kur dar konfliktai su tėvais ar mokytojais ir po to sekantys stiprūs kaltės jausmai ar savigrauža. Nepalankiomis aplinkybėmis visi šie pokyčiai ir sunkumai gali įtakoti depresijos išsivystymą paauglystėje.

Depresija paauglystėje pasitaiko ne taip jau retai: nors tikslios statistikos neturime, įvairių šaltinių duomenimis, apie 8 - 11 proc. paauglių serga depresija. Ne visi sergantieji gauna pagalbą ir patenka pas specialistus. Tai susiję su šiek tiek kitokia paauglių depresijos dinamika - trumpesniais epizodais, pačių jaunuolių ambivalentišku požiūriu į psichinę sveikatą, paauglių ribotomis galimybėmis kreiptis pagalbos į medicinos įstaigas be tėvų žinios bei nepakankamu tėvų gebėjimu įtarti, kad paauglys serga.

​Paauglystės depresijoms ne visada būdinga pažeminta nuotaika. Dažnai ši liga reiškiasi nuotaikų kaita, emociniu labilumu, gali būti būdingas abejingumas viskam ir apatija, nepasitikėjimas savimi arba intensyvios protesto reakcijos, agresijos protrūkiai.

Emocinis labilumas gana charakteringas brendimo požymis, nemaža dalimi sąlygotas hormoninių pokyčių. Apie patologiją galime kalbėti tada, kai nuotaikų kaitos įgyja ypatingą intensyvumą ir ima ženkliai trukdyti tiek pačiam paaugliui, tiek jo aplinkai. Nuotaikos gali keistis kelių valandų bėgyje ar kelių savaičių intervalais - nuo džiaugsmingos iki depresyvios ar suirzusios. Geros nuotaikos laikotarpiais paaugliai linkę linksmintis su draugais, noriai bendrauja, užsiima juos dominančiomis veiklomis, o nuotaikai pasikeitus – gali paskęsti į apatiją, kelti egzistencinius klausimus, skųstis beprasmybės išgyvenimais, jiems gali kilti suicidinių minčių, išauga autoagresijos rizika.

Dažnai paauglių depresijai būdinga apatija, nesidomėjimas jokia veikla ir abejingumo viskam demonstravimas. Simptomai vystosi palaipsniui, tačiau vėliau reikalauja daug pastangų juos įveikiant. Trigeriu gali tapti natūraliai padidėję aplinkinių reikalavimai paaugliui bei pačio jaunuolio nauji lūkesčiai sau. Visa tai kursto vidinę įtampą ir ji didėja, jei lūkesčiai nesutampa su realiomis galimybėmis. Nesėkmės, nuvertinimas, kritika skatina nusivylimą savimi ir gali pastūmėti atsisakyti bet kokių mėginimų ir siekių ("kam bandyti, vis tiek nieko nesigaus"). Nuotaika krenta, vis stipriau įsisuka nesėkmių ratas, vis sunkiau rasti valios atsiradusius sunkumus spręsti. Paauglys ima leisti laiką ilgai gulėdamas lovoje, naršydamas socialiniuse tinkluose ar klausydamas muzikos. Jo niekas nebedomina. Netgi gali liautis praustis, valytis dantis, keisti rūbus, ima miegoti su tais pačiais, nebesitvarko savo aplinkos. Jam sunku mąstyti apie ateitį, nebeturi jokių tikslų, kyla beprasmybės jausmas. Kartais tokia "pilka" kasdienybė paįvairinama susitikimais su draugais ar vieno vakaro linksmybėmis, neigiami jausmai slopinami aktyvia masturbacija, atsitiktiniais lytiniais santykiais, svaigalais.

Depresija gali reikštis ir visišku savęs atsisakymu, abejingumu sau. Paauglys nepasitiki savimi, jis jaučiasi nesugebąs pateisinti lūkesčių, išpildyti svajonių, todėl atsisako galvoti apie ateitį, gyvenimo planus ir perspektyvas. Viskas atrodo neįgyvendinama, per sunku, pasmerkta nesėkmei. Kasdienybėje renkasi bet ką, kas lengviau, nesidomi naujais ar buvusiais pomėgiais, vengia bendravimo. Jaunuolis ne gyvena, o tiesiog plaukia pasroviui, vis labiau ir labiau bodėdamasis savo kasdienybe ir savimi.

Nors protestas prieš tėvus, mokytojus yra normalus reiškinys, vykstant individualizacijos procesui bei formuojantis jaunuolio asmenybei, sergant depresija, jis vyksta itin aštriai ir kelia daug nemalonių jausmų ir konfliktų. Impulsyvūs agresijos protrūkiai, pasikartojantys nesutarimai gali kelti minčių suaugusiems, kad paauglys tyčia daro kažką blogo. Kartais toks protestas netgi gali reikštis chuliganišku elgesiu, pabėgimais iš namų. Visgi, ši kova su aplinkiniais chaotiška ir betikslė. Ji slepia jaunuolio nusivylimą, liūdesį, beprasmybės jausmą, nepasitikėjimą savo jėgomis, kompleksus ir abejones. Besiveržiantis pyktis ar agresija neretai pilnai negali būti išreiškiami, todėl atgręžiama į vidų ir virsta autoagresija: savęs žalojimu, mėginimais nusižudyti, alkoholio, narkotikų vartojimu ar rizikingu elgesiu.

Paaugliui sergant depresija, sveikimo procesas stipriai priklauso nuo bendrai sutelktų pastangų: pačio paauglio, jo artimųjų ir be abejo specialistų pagalbos.

​Depresija sergantys paaugliai neretai susiduria su sunkumais realistiškai vertinti save ir išgyvena nepilnavertiškumą. Todėl galvojant apie pagalbą, svarbu stengtis nekaltinti, nemoralizuoti, o padėti pastebėti teigiamus dalykus, padėti patikėti savimi, atkurti jausmą, kad yra svarbus, mylimas, vertinamas. Svarbu parodyti pasitikėjimą ir tikėjimą jaunuoliu, nes neretai paaugliai mažai jo sulaukia iš aplinkos.

​Impulsyvūs sprendimai, protesto reakcijos, agresyvus elgesys ar nuotaikų kaitos neturėtų būti smerkiamos, nes yra susijusios ir su brendimo procesais, hormonų svyravimais - todėl svarbu neprarasti kantrybės, diskutuoti svarbiomis paaugliui temomis, dėl kurių kyla konfliktai.

​Svarbu padėti paaugliui po truputį planuoti savo ateitį.

​Itin svarbu kurti atvirus ir pagarbius santykius. Reikia vengti manipuliacijų, apgaulių, pamokymų, bendrauti nuoširdžiai, nesistengiant raminti, guosti, vaizduoti situaciją geresne nei yra. Kurti ar išlaikyti ryšį padeda domėjimasis paauglio problemomis, interesais, pastangos suprasti ir pagalba susigaudant, kaip kyla sunkumai, dėl kurių paauglys išgyvena. Toks bendravimas moko ir paauglį į daugelį dalykų žvelgti su pagarba, priimti kantriau, mažiau kyla neigiamų emocijų.

​Kasdienybėje svarbu būti tinkamu pavyzdžiu paaugliui, nes jaunas žmogus vis dar ieško sau autoriteto ir identifikacijos objekto.

​Gerai veikia, jei paaugliui pavyksta sukurti pozityvius santykius ir su bendraamžiais. Todėl gali būti prasminga aptarti, kokių kliūčių jaunuoliui kyla bendraujant, skatinti komunikaciją su draugais.

​Taigi, apibendrinus, artimųjų palaikymas, emocinio santykio stiprinimas, atrasta įdomi veikla, nedidelės pergalės gali sušvelninti ir padėti įveikti depresiją. Taip pat padeda psichoterapija, medikamentinis gydymas.