Ar psichoterapeutas geras?

Gana dažnai klientai ieškodami psichologo ar psichoterapeuto savo užklausose prašo tik „labai gero“ specialisto rekomendacijų. Kai skaitau tokius prašymus, visada darosi smalsu, kokie kliento lūkesčiai slepiasi už šių žodžių ir ką jie turi omenyje, kai sako „geras specialistas“. Suprantu, jog atsakymas kiekvienu atveju – labai individualus. Vienok nusprendžiau ir aš pasidalinti savo mintimis, į ką orientuočiausi rinkdamasi gerą psichoterapeutą. Vieni kriterijai pasirodys labai aiškiai pamatuojami, kiti gi bus subjektyviai pajuntami tik mezgant kontaktą ar kuriant santykį su specialistu. Taip pat pagalvojau, jog tekste dažnai naudojamas žodis „geba“ (ar į jį panašūs) gali kelti sumaištį dėl vertinimo subjektyvumo, todėl į minėtus teiginius svarbu būtų žiūrėti kaip į orientyrus, t.y. ar iš principo psichoterapeutas siekia taip dirbti. Pridursiu, jog kriterijų išdėstymo tvarka neatspindi kiekvieno svorio, bet jie visi man atrodo reikšmingi. Kai kurie galimai šiek tiek persidengia, galėtų būti apjungti į vieną grupę, kiti gal - išskaidyti į kelias. Bet parašiau kaip parašiau ir kviečiu diskusijai, jei norėtųsi kažką papildyti ar pasidalinti skirtingu matymu.

Taigi, koks psichoterapeutas yra „geras“?
• Jo išsilavinimą patvirtina dokumentas.
Psichoterapeuto kvalifikacija įgyjama užbaigus psichoterapijos podiplomines studijas. Šios trunka tris-penkis metus, apima tiek teorines, tiek praktikos valandas, asmeninę terapiją bei supervizijas. Diplomas rodo, jog specialistas įvykdė visus psichoterapijos studijų pragramos reikalavimus, jo kompetencija pasitiki už specialistų ruošimą atsakinga institucija, psichoterapeutų bendruomenė.

• Reguliariai supervizuoja savo darbą.
Supervizija yra kolegos pagalba kolegai, kurios metu, tyrinėjant profesinėje veikloje kylančius sunkumus, ugdomos profesinės kompetencijos, didėja sąmoningumas taikomų intervencijų atžvilgiu, tampa geriau suprantama terapinio proceso dinamika, atsiveria aiškesnis kliento supratimas, savų galimybių ir ribų žinojimas, dirbama su kylančiais jausmais, suteikiamas palaikymas. Supervizijos yra naudingos ne tik jauniems, bet ir patyrusiems psichoterapeutams. Jos gali vykti individualiai ar grupėje nerečiau nei kartą-du per mėnesį. Panašią pagalbą psichoterapeutas gali gauti ir intervizijų grupėje.

• Veda psichoterapinius užrašus.
Psichoterapiniuose užrašuose psichoterapeutas pasižymi tam tikras pastabas apie klientą, tarpusavio sąveiką, kilusius jausmus, fiksuoja psichoterapinio proceso dinamiką, pokytį, kelia hipotezes ar užsirašo kitą reikšmingą informaciją. Vedami užrašai rodo, jog psichoterapeutas skiria dėmesio savo darbo sesijose refleksijai, todėl tikėtina, jog dirba sąmoningiau ir labiau kryptingai.

• Sistemingai palaiko ir kelia kvalifikaciją.
Tai reguliarus bendrųjų ar specifinių žinių bei įgūdžių atnaujinimas seminaruose, konferencijose, kursuose ar kitokiuose kvalifikacijos kėlimui skirtuose renginiuose, profesinės literatūros skaitymas, domėjimasis psichologijos mokslo naujienomis. Profesiniam tobulinimuisi kursuose rekomenduojama skirti bent 24 val. per metus.

• Lanko/yra lankęs asmeninę psichoterapiją.
Asmeninė psichoterapija leidžia geriau pažinti save, išsigryninti vertybes, aiškiau suvokti savo nuostatas, stipriąsias ir silpnąsias puses, pasikartojančius elgesio / reakcijų mechanizmus, jausmus, būdingus santykių kūrimo ypatumus, padirbėti su asmeniniais sunkumais, galinčiais trukdyti darbe su klientais, leidžia patirti, ką reiškia būti klientu savu kailiu.

• Geba kurti saugią aplinką.
Psichoterapeutas laiku atvyksta į konsultacijas, nevėluoja, atsakingai žiūri į susitarimus, išlaiko terapinio santykio ribas, laikosi psichoterapeutų darbo etikos. O taip pat sugeba palaikyti, padrąsinti klientą, skatina jo atsivėrimą.

• Geba kurti terapinį santykį.
Psichoterapeutas neskuba ir skiria pakankamai laiko kliento istorijos pasakojimui. Priima klientą tokį, koks jis yra, nevertina ir neteisia. Atvirai domisi kliento pasauliu, išgyvenimais. Neprimeta savo matymo, nematuoja visų pagal vieną kurpalių, skatina patį klientą aktyviai domėtis asmenine pasaulėžiūra, veikimo principais, jausmais. Tiki klientu ir savo galimybėmis jam padėti. Dalinasi su klientu atsakomybe. Nevengia kalbėtis apie tarpusavio santykius su klientu, ypač jei santykiuose kyla nesklandumų.

• Geba būti atviru, nuoširdžiu.
Pažįsta save, yra jautrus savo reakcijoms, jausmams. Nemeluoja, nepagražina, nepataikauja klientui, o atvirai dalinasi savo įžvalgomis, mintimis, jausmais, aišku, įvertinęs, kai tai gali būti terapiškai naudinga klientui. Geba būti savimi.

• Suvokia savo galimybes ir ribas. Geba toleruoti kritiką, nesėkmes.
Realistiškai vertina savo galimybes padėti klientui, neduoda abejotinų pažadų, geba pastebėti kylantį poreikį gelbėti klientą. Nesitiki, jog jam seksis visada. Nesiekia įrodyti, kad dirba gerai. Klaidas priima kaip neišvengiamą augimo proceso dalį.

• Geba toleruoti įvairias tiek kliento, tiek savo būsenas, neapibrėžtumą.
Nevengia nepatogių situacijų, intensyvių jausmų, įtemptų momentų. Toleruoja neaiškumą, chaotiškumą, dviprasmybes. Kantrus, geba išlaukti, kai pokyčiai vyksta iš lėto, savo tempu.

• Kūrybiškas, turi jumoro jausmą.
Sugeba kūrybiškai pažiūrėti į situaciją, pastebėti resursus, intervencijos nėra rigidiškos. Tyrinėjant kliento sunkumus, nevengia pasitelkti vaizdinius, simbolius, metaforas, analizuoja sapnus. Geba su jumoru pažvelgti net ir į sudėtingas situacijas.

• Rūpinasi savo sveikata, poilsiu.
Psichoterapinis darbas artima nemažai jėgų ir jeigu specialistas nepuoselėja sveiko darbo-poilsio režimo, t.y. dirba be pertraukų, kasdien konsultuoja aštuonis - dešimt klientų, veda psichoterapines grupes, neskiria laiko resursų atstatymui, kokybiškam poilsiui, yra didelė tikimybė, jog jis ilgainiui savo darbe ims (ne)sąmoningai taupyti energiją, mažiau įsitrauks, o darbas taps paviršutiniškesnis.
 +37068486984
rasykpsichologui@gmail.com  
  Gedimino g. 47 – 205 kab., Kaunas 
Lankytojų skaitliukas