​"​Turiu nerimo, panikos sutrikimą. Šiuo metu lankausi pas psichologą, kuris sako, kad panaikinti šio sutrikimo nepavyks, pavyks tik sumažinti juntamus negalavimus. Skaičiau daug gerų atsiliepimų apie jūsų darbą, ar iš tiesų panikos sutrikimai nėra išgydomi? Galbūt jūs taikote kitokius gydymo metodus ir yra įmanoma pasveikti?" ​Klausimą pateikė Laura ​(vardas pakeistas) ​ ​Panikos sutrikimas diagnozuojamas, kai nerimo priepuoliai yra INTENSYVŪS, PASIKARTOJANTYS ir kyla NEPRIKLAUSOMAI nuo einamos situacijos. Nerimą paprastai lydi gausūs fiziniai simptomai (padažnėjęs širdies plakimas, oro trūkumas, sunkumas ant krūtinės, galvos svaigimas, drebulys, galūnių tirpimas, padidėjęs prakaitavimas), gali atsirasti realybės suvokimo sutrikimas (aplinka ar pats žmogus jaučiasi pasikeitęs, lyg nesavas) ir gali pasireikšti mirties, kontrolės praradimo ar išprotėjimo baimė. Tarp panikos atakų žmogų paprastai kamuoja baimė, kad priepuoliai ir vėl pasikartos. Kaip komplikacija gali išsivystyti fobijos ir vengiantis elgesys - žmogus bijo išeiti iš namų ar likti juose vienas, būti viešose vietose, iš kurių sudėtinga greitai pasišalinti ar kuriose nėra galimybės gauti medicininę pagalbą, jei jos prireiktų, vengia vietų, kuriose panikos atakos jį jau buvo ištikusios. Panikos sutrikimas gydomas psichoterapija, gali būti skiriami medikamentai. Kaip papildoma pagalba naudojami kvėpavimo pratimai, "įsižeminimo" metodai, minčių nukreipimas, joga, progresyvi raumenų relaksacija, meditacija ir kitos technikos. Sveikimo procesą teigiamai veikia mankštos, masažas, sveika mityba, kokybiškas poilsis, pakankamas miegas ir bendravimas su draugais bei artimaisiais. Mediciniškai žmogus laikomas PASVEIKUSIU, kai panikos atakos išnyksta arba ženkliai sušvelnėja ir tampa retos. Kitaip tariant, panikos atakos, jei jos atsitiktinės, kyla retai (pvz.: kelis kartus per gyvenimą, vieną kitą kartą per metus), dar nėra panikos sutrikimas. Tokios retos, atsitiktinės panikos atakos gali kilti beveik kiekvienam. Visgi, pastebima, jog panikos sutrikimas yra linkęs daugeliui pacientų kartotis. Todėl, net pasveikus, nėra garantijų, jog nebesusirgsite. Dažniausia panikos atakų priežastis - ūmus ar lėtinis stresas. Taip pat jas gali išprovokuoti tam tikrų vaistų ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, kai kurios ligos (pvz.: skydliaukės hiperfunkcija). Tai, kad lankotės pas psichologą, sukuria galimybę suprasti panikos atakų sąsajas su gyvenimo kontekstu, paanalizuoti įtampą keliančias situacijas, geriau suprasti save, savo poreikius, elgesio motyvus, kylančius jausmus, pamatyti įvairių situacijų sprendimų įvairovę, susieti sprendimus su pasekmėmis, atsakomybe. Tai, kokias metodikas naudoja psichologas, siekdamas jums padėti, nėra lemiantis faktorius sveikimo procese. Be to, stebūklingų metodų nėra - kiekvieno jų efektyvumas svyruoja, priklauso nuo papildomų faktorių. Tad terapijoje daug svarbiau tarpusavio pasitikėjimas ir bendradarbiavimas. Jei kartu jaučiatės pakankamai gerai, su specialistu susikalbat, kartu ieškot atsakymų į rūpimus klausimus, tikiu, jog pasieksite įmanomo geriausio rezultato. Sėkmės! ​ ​